Tfu tfu tfu, paskutiniu metu į rankas patenka vis įspūdingesnės knygos. Pasiimu tas, kurios daug duoda. Žinau, kad popsas, kad holivudinis tas Musso. Bet jau šita tai be galo priverčianti susimąstyti.
Malonu skaityti ir apie mylimą miestą. Ypač kai po visas autoriaus minimas vietas vaikščiojau vos prieš kelias savaites. Ir šiaip, labai taikliai Musso apibūdina San Franciską.
Tikrai, negalima žaisti su laiku. Pavojinga. Tokie žaidimai apverčia gyvenimus ir sau, ir kitiems.
Romanas puikiai atskleidžia tokio žaidimo peripetijas.
Vieni į šį romaną žiūrės kaip į fantastiką. Man tai tarsi metafora. Pamokos iš savo ir svetimu klaidu. Pasiaukojimas. Paaukojimas. Mokėjimas būti su kažkuo.
Nuostabi istorija.
Ir šįkart tikrai buvau už happyend'a. Mergaitiškai norėjosi, kad viskas būtų gerai.
