Koks klaidingas šis pavadinimas, vis tik... imdama perskaičiau, kad knyga apie kurtizanes, maniau, bus apie jų gyvenimą ir vyrų viliones. O kažkaip daug daugiau palietė. Ne veltui autorė šį romaną rašė aštuonerius metus. Tiek daug jame sudėta – ir Kinijos papročių, ir istorijos, ir kultūros... ir tiesiog trijų kartų moterų istorijos, persipynusios viena su kita. Ir mamos meilės dukrai. Ir apskritai vaikams.
Nors vėl gi, apie vyrų viliones pasakojama nemažai. Ir erotinių scenų romane tikrai netrūko. Ir skanių, ir žiaurių. Toks tikras tikras kurtizanių gyvenimas. Apie tai, kaip jų didžioji dalis vadovaujasi principu, kad konkuruojame, tačiau vis tiek „akis už akį“ – tu netrukdai man, o aš tau. Tokia moteriško solidarumo persunkta istorija, nors buvo visko. Išdavysčių. Melo. Apgaulės. Ir daug situacijų, kai supranti, kad lazda tikrai turi du galus.
Romane labai stipriai atskleidžiamas žmonių skirstymas pagal lytį, odos spalvą, arba tiesiog, yra kinai, ir yra „užsieniečiai“, o jei tie užsieniečiai moterys – apie kokias teises mes kalbame? O juolab kai istorija prasideda dar pačioje devyniolikto amžiaus pabaigoje. Tik vėliau kilo sufražistės, atsirado daugiau galimybių keliauti, o su tuo – daug naujovių ir mažiau baimių.
Bet kuriuo atveju skaudu skaityti apie absoliučiai nelogiškas tradicijas, apie santuokos reikšmę, ir kaip, pagimdžiusi vaiką ne santuokoje, ypač, jei vaiko tėvas pasiturintis, didelė galimybė, kad tas vaikas bus iš tavęs atimtas. O šioje istorijoje jaučiau, tarsi visos moterų kartos būtų užkeiktos. Arba tiesiog gimusios netinkamu laiku ir dar labiau netinkamoje vietoje.
Autorė puikiai sukuria aprašymus. Tiek kraštovaizdžio, tiek žmonių, tiek aprangos ar maisto. Kvapų ir spalvų. Taip skaitai, ir, rodos, gali užuosti...
Sakiau paminėsiu faktą, kurį pamačiau goodreads.com komentaruose, kad knyga turi daug panašumų su Geišos išpažintimi – turi, ir nemažai. Tačiau, pagalvojus, juk aprašomos panašiu amatu besiverčiančios moterys. Tas panašumas buvo gal tik pirmoje romano dalyje, vėliau jo nebeliko.
Didelė apimtis. Beveik 700 puslapių, dažnai bijausi tokias storas imti, nes kartais būna labai ištęsta. O čia nebuvo. Viskas buvo atskleista savo laiku, tinkamomis aplinkybėmis. Bet kuriuo atveju, tai labai liūdna, neteisinga istorija moterų atžvilgiu, kai tradicijos yra aukščiau visko.
Džiaugiuosi, kad skaičiau. Bet vis tik man kažko pritrūko. Ir ties pabaiga jau pradėjau painiotis. Bet tikrai verta dėmesio knyga.
Susitikime instagrame!
