Jau penkta Musso knyga, kurią su malonumu perskaičiau. Beveik. Bet apie tai vėliau, nes visas apžvalgas reikia pradėti nuo gerų dalykų.
Nelaimingą gyvenimą gyvenantis Neitanas (knygoje Natanas, nors žodynai ir anglistai pasipyktų dėl tarimo) staiga susiduria su kažkada kažkur matytu vyru, kuris miglotai jam pradeda kalbėti apie gyvenimą ir mirtį. O Neitanas išvadas pasidaro pats. Ir nuo to pradedamas pinti gana chaotiškas pasakojimas, įterpiant nemažai priešistorės, aprėpiantis daugumos šeimos narių santykius, analizuojantis, kodėl iširo jo santuoka, kodėl vieni dalykai vyko vienaip, o ne kitaip.
Musso rašo dviejų tipų romanus – vieni yra holivudo tipo „šaudau ir gaudau“, kiti, tokie kaip šis ir „Ar būsi ten?“, priverčiantys susimąstyti apie gyvenimo prasmę, apie tai, kas svarbu, o kas ne. Man jo mistiniai kūriniai su psichologiniais išvedžiojimais daug labiau prie širdies. Anie skirti poilsiui nuo sudėtingų knygų. Tad šis tikrai patiko, tik gal kiek pritrūko kai kurių linijų atomazgos. Bet pabaiga būtų kaip ir labai netikėta mažiau skaitančiam. O aš kažkaip žinojau, kad čia dar kažkas bus visai ne taip, kaip iš pat pradžių manyta.
Na ir ta blogoji dalis. Aš suprantu, kad Musso romanus rašo gana greitai. Ir kad jie populiarūs. Ir išversti juos prireikia laiko, ir vertimas nėra labai lengva sritis. Bet Dieve brangus, Natanas? Seanas? Pusė angliškai parašytų dalykų taip ir palikta – ką tokiu atveju daryti mano mamai, kuri angliškai moka nebent hello ir good-bye. Ir tas užsukimas PAS Starbuck‘sus. Tai ir pas Mc‘Donalds‘us burgerių važiuojam? Tracy Chapman yra moteris. Tokios faktinės klaidos labai bado akis. Nes knygas skaitome ne tik savo malonumui, bet ir kad sužinotume kažką naujo. Beje, Teksaso sostinė nėra Hiustonas. Skaičiau ir stebėjausi. Ir kažkodėl šiek tiek abejoju, ar čia autoriaus, ar vertėjo klaida, kurį spaudžia terminai ir darbas atliekamas atmestinai. Aš tai suprantu kaip dezinformaciją.
Knyga gera, Musso man patinka. Bet susierzinau ne kartą ir ne du dėl tokių absurdiškai klaidinančių vertimo klaidų.
