Po nemažai laiko neskaitant literatūros apie magiją ir nemirtinguosius, nutariau pasiimti kažką, kas primins paauglystės nostalgiškas knygas, ir visai džiaugiuosi savo pasirinkimu. Knyga pasakoja apie jauną merginą, kuri iš savo visai įprasto gyvenimo patenka į Indiją ir įsivelia į misiją gelbėjant du užkerėtus princus, kurie, paversti tigrais, yra priversti bandyti nutraukti prakeiksmą...
Internete sklando kalbos, kad va, globėjai taip lengvai ėmė ją ir išleido keliauti į Indiją... pas nepažįstamus žmones, o man tai atrodo taip normalu. Lygiai taip pat viena, būdama septyniolikos išvažiavau į Ameriką... ne taip egzotiška, bet ne mažiau ekstremalu.
Arba tai, kaip staigiai jai viskas pateikiama. O ko jai laukti? Kaip ir kokiam Hariui Poteriui buvo pasakyta, kad: Hari, tu burtininkas. Taip ir Kelsei: nepyk, aš ne tigras, o prakeiktas princas... ir visai man smagiai skaitosi. Tačiau Kelsė jau nuo pat pradžių myli tigrą ir nori jam laisvės.
Visoje pirmoje dalyje daug veiksmo. Eina, važiuoja, skrenda. Skaitai, ir nuobodulio nė su žiburiu. Viskas pinta ir perpinta per Indų dievybes, mitus, pasakas ir istoriją. Kartais net norėtųsi, kad būtų kiek plačiau į viską pažvelgta ir palikta skaitytojui pačiam išnarpliot, bet tai netrukdo.
Didžiąją dalį knygos man patinka veikėjai. Visi su šarmu. Tik vėliau Kelsė pradeda be galo erzinti su savo paaugiškomis mintimis ir išvedžiojimais.
Daug atsiliepimų internete kalbėjo apie rasizmą, to nepastebėjau, tačiau atkreipiau dėmesį į begalinį savininkiškumą. Ir maistą. Apie maistą kalbama daug ir dažnai. Toks jausmas, kad visi neprivalgę.
Istorija ne stebuklas, bet labai patinka. Įtraukė. Tiesiog nekantrauju sužinoti kaip viskas bus toliau. Ir jau įpusėjau antrąją knygą. Bet iš pirmosios galiu pasakyti, kad įdomumas įprastai prasideda antroje knygos dalyje. Tikrai rekomenduoju. Kiek per daug seilėjimosi; bet mitai ir istorija viską atperka.
Susitikime instagrame!
