O beje, kai nesirašo darbas, prisėst paskaityt labai sveika ir veiksminga. Po to prisėdau su naujom jėgom, matyt, tik ir reikėjo mintims atitrūkt.
Fėjos - romane vadinamos geraisiais žmonėmis. Paprastiems žmonėms kenkia. Sukeičia vaikus. Fantastika, ane? Tikrai ne. Siaubinga istorija, kurioje šįkart bažnyčia buvo teisesnė. Romanas, kuriame blogesnė iš blogybių nebuvo religija. Blogiausias buvo žmonių tamsumas, neišprusimas, tikėjimas absoliučiai nelogiškais dalykais, kurie galiausiai privedė prie tragiškų pasėkmių.
Liūdna buvo skaityti, kai sergantis vaikas buvo laikomas padaru, nuo visų slepiamas, skriaudžiamas... ir tas jo negalėjimas pasakyti kas jam yra... pinigų trūkumas, neišgalint išsikviesti gydytojo... to paties kunigo atsisakymas padėti... galėčiau tęsti be galo, bet atskleisčiau per daug siužeto vingių.
Labiausiai pašiurpino, kad istorija tikra. Suprantu, kad viskas vyko prieš beveik du šimtus metų... bet vis tik kai pasaulyje daug kur tokiu metu žmonės vykdė visokias milžiniškas pažangas, čia vyko tokie baisūs ir neapsakomai tamsūs dalykai.
Geras romanas. Vietom poetiškas, vietom šlykštus. Esu patenkinta tuo, kaip pasibaigė vaikui... nes jei ne tuo būdu, būtų gal dar baisiau viskas buvę... nors kažin, ar galėjo būti blogiau.
Rekomenduoju. Vien tam, kad suvoktume kaip mes vis tik toli nuėjom. Nuo papročių, tradicijų ir kokie pažangūs tapome.
Prieš imdama eilinį kartą nebuvau skaičius aprašymo. Ir pavadinimas, ir viršelio gražumas suklaidino. Bet taip buvo tik įdomiau.
