Birželio 22d. – ANTRA DIENA
Madrid – Porto
Nepramiegu. Pašoku
iš lovos penktą ryto ir susipakavusi bei apsirengusi kiek per anksti pajudu
link Plaza del Sol, nuo kurios turėčiau pasigauti metro iki oro uosto. Lauke dar
tamsu, tačiau didmiestis nemiega, mieste pilna jaunimo. Pasėdžiu ant laiptelių
prie metro, prieina vienas juodaodis. Bet draugiškai pakalbina, pakviečia
arbatos; bet kur aš tau eisiu, juolab netoli šeštos ryto. O ir skrydis po poros
valandų, laiko tikrai neturiu. Mandagiai atsiprašau ir dar po keliolikos
minučių atsidaro ir pradeda veikti metro.
Greitai su
persėdimu nuvažiuoju iki oro uosto, vis dar negaliu atsidžiaugti, kad nebeturiu
sunkaus krovinio, tik tada dar atrodančią lengvą kuprinę. Skrydžių ekrane
matau, kad dega VILNIUS, lygiai tas pats laikas, tačiau aš skrisiu lygiai po trijų
savaičių. Dabar kiek kita kryptimi. Labai greitai praeinu visas patikras, niekur
nepypsiu kaip įprastai. Susėdus lėktuve praneša, kad skrydį atideda dėl rūko Porto
mieste. Atsikėlus penktą ryto jau pradeda nervinti, sakau niekada
nepirksiu tokių ankstyvų skrydžių. Bet nieko baisaus neįvyksta, po dvidešimt
minučių pajudam ir po valandos pasiekiu Portugaliją, labai seną savo svajonę. Dėl
laiko skirtumo išlošiu valandą.
Porto ketinu palikti
po Joninių, nes sako, kad jas būtina pamatysi būtent šiame mieste. Vėl naudojuosi
couchsurfing.org bendruomenės paslaugomis: šįkart apsistoju pas Miguel –
bohemišką portugalą, kurio namuose skamba muzika, slankioja draugiškos katės, o
šaldytuve gali rasti nuostabaus namų gamybos riešutų sviesto. Miguel mane
pasiima iš oro uosto, sutaupydamas mano pinigus, laiką ir nervus, nes su jų
sistema namus būčiau radusi sunkokai.
Atvykus iki
mano laikinų namų, pamatau, kad esu ne viena – vienas vokietis/anglas tuo metu
ten darbuojasi už lovą ir maistą. Trys Izraelio atstovai, planavę miegoti
parkę, tačiau parsivesti Miguelio ir vėliau atsiranda dvi prancūzės. Didėlė
mūsų kompanija mane nustebina, tačiau visi labai draugiški ir lengvai randam
kalbą. Kiek pasėdėjus nutariam, kad dalis keliaus iki ežero, o aš noriu į
centrą, nes to ir atvažiavau. Viskas baigiasi taip, kaip dažniausiai baigiasi
didelėms kompanijoms – skylam į tris grupes. Mane palieka centre, paaiškina kur
nueiti, kaip viską rasti ir kaip parvažiuoti. Viskas paprasta, centras
nedidukas, nereikia net ir viešojo transporto.
Pradedu vaikščioti
gatvelėmis, mane žavi visi apleisti namai.
Užeinu bent
pamatyti portugališko turgaus:
Dar truputis vaizdų iš gatvės. Ir viskas dekoruota plytelėmis. Atrodo fantastiškai.
Sielų koplyčia:
Neatsispyriau ir Lleila knygynui, kuris, manoma, įkvėpė Hario Poterio rašytoją J.K.Rowling visai HP sagai. Kadangi Rowling kurį laiką gyveno Porto, knygose yra ir daugiau užuominų į tai, iš kur ji gaudė idėjas vardams ar vietovėms. Pats knygynas magiškas, su dvasia, tačiau... tikėjausi kažkiek įspūdingesnio bendro įspūdžio. Bet čia jau vėl problema, kuo daugiau pamatai, tuo sunkiau nustebti. Be viso to, tai yra vienas seniausių knygynų visoje Portugalijoje. Visur internete rašoma, kad negalima fotografuoti. Absoliučiai niekas nedraudė.
Karmelitų bažnyčia, taip pat įspūdinga ir man labai neįparasta. Plytelės labai unikalios ir dvelkia Portugalija...
Clerigos bokštas, ikoniškiausias Porto statinys. Man gal ne visai.
Sumąsčiau, kad reikia aplankyti Kristalo rūmų sodus. Ėjau ėjau, lipau į kalną, ratais kvadratais, gerai, kad dar kuprinės neturėjau. Šiaip ne taip radau parką, rūmus ir klykiančius povus. Kažin ar kada buvau prieš tai girdėjusi kaip baisiai jie klykia... bet parkas labai gražus, su begalėm fontanėlių, skulptūrų, takelių ir gėlių... atsiveria graži panorama.
Sao Bento stotis - vienas iš statinių, palikusių didelį įspūdį. Iš išorės niekuo neypatinga, iš vidaus išklota plytelėmis, kuriose vaizduojama Potugalijos transporto istorija. Įėjus išsižiojau. Net niekur iš jos nevažiuojant verta užsukti apsidairyti.
Sėdau į
traukinį ir parvažiavau atgal, kur vyko vakarienės gamyba. Visi pavakarieniavom
kieme, žvakių šviesoje. Miguel užkūrė pirtį, pusė iš mūsų gavo kūno šveitimus
ir masažus, bohemiškai lakstėm pusnuogiai ir jaučiausi pasakiškai. Pirmas vakaras
Portugalijoje buvo vienas jaukiausių per visą kelionę. Įdomūs pokalbiai, šviesų
šou, skanus maistas... po tokios gražios, nuotykių ir įspūdžių pilnos dienos nuėjau miegoti. Ir pagaliau pavyko pamiegoti daugiau nei kelias
valandas.